Kobalto bomba yra teorinėmasinio naikinimo ginklų modifikavimas, dėl kurio atsiranda didelis radioaktyviųjų taršos laipsnis ir reljefo užterštumas su palyginti mažomis sprogimo jėgomis. Kobalto bomba reiškia radiacinį ginklą, kuriame jonizuojanti spinduliuotė veikia kaip žalingą veiksnį. Tuo pačiu metu, dėl santykinio sprogimo silpnumo beveik visa infrastruktūra, pastatai, statiniai ir pastatai lieka nepakitę.
Kobalto bomba yra branduolinė ginklas,kurio korpusas nėra pagamintas iš urano-238, bet iš kobalto-59. Detonacijos metu korpusas apšvitintas galingu neutronų srautu, dėl kurio kobalto-59 transmutacija į kobalto-60 izotopą. Jo pusėjimo trukmė yra šiek tiek daugiau nei 5 metai. Dėl šio nuklido beta pasklidimo, nikelis-60 formuoja aktyvią būseną, kuri po kurio laiko praeina į bazinę būseną.
Kobalto-60 aktyvumas viename gramaapskaičiuota 1130 Ci. Norint visiškai užkrėsti visą planetos paviršių spinduliuotės greitį kvadratiniame kilometre kobalto-60, reikia apie 510 tonų. Apskritai, tokios bombos sprogimas gali užkrėsti reljefą beveik 50 metų. Tokie ilgi terminai palieka mažai galimybių gyventojams išgyventi infekciją net bunkeriuose.
Manoma, kad kobalto bomba niekada nėrasukurta, todėl tai nėra vienos šalies arsenalas. Mažas šio elemento kiekis buvo naudojamas viename iš Britanijos branduolinių ginklų bandymų radiocheminiams žymenims.
Labiausiai baisiausias būdas naudoti kobaltąBomba yra jos sprogimas dideliame aukštyje, šiek tiek toli nuo priešo teritorijos, priklausomai nuo oro sąlygų. Tuo pačiu metu tikslas yra radioaktyviosios iškrovos priešo teritorijoje, kuri teoriškai gali sunaikinti visą jo gyvenimą.
Šią bombą idėja išrado fizikas LiūtasSilardomas, kuris padarė prielaidą, kad kobalto bombų arsenalas gali sunaikinti visą planetos populiaciją. Kobaltas buvo pasirinktas dėl to, kad su neutronų aktyvavimu tai suteikia labai stiprią ir ilgą laiką radioaktyvų užteršimą. Kuriant tokius šaudmenis galima naudoti kitus elementus, kurie sudaro izotopus su dar ilgesniu pusperiodiu, tačiau jų veikla yra akivaizdžiai nepakankama. Taip pat yra trumpalaikių izotopų, palyginti su kobalto-60, pvz., Natrio-24, cinko-65 ir aukso-198, tačiau dėl jų gana greito skilimo dalis gyventojų gali išgyventi bunkeriuose esančio reljefo užterštumą.
