Valstybės socialinė politika

Valstybės politika iš esmės apimapagrindines visuomenės raidos kryptys. Kartu su tuo sprendžiamos specifinės užduotys, su kuriomis susiduria įvairios visuomenės gyvenimo sritys. Šiuo atžvilgiu yra gynybinė ir ekologinė, vidaus ir išorės, kultūros ir nacionalinė, ekonominė ir socialinė valstybės politika. Jie taip pat pabrėžia sritį, susijusią su politinės sistemos klausimais. Specialistai dažnai naudoja dalinį padalijimą, ypač atsižvelgiant į technines, agrarines, demografines ir kitas politines sritis.

Dėl to, kad visos šalys ir gyvenimo sritysdraugijos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, o minėtos sritys taip pat sąveikauja. Šis dažnas įsiskverbimas ir susipynimas sukelia sąlyginį demarkaciją.

Tačiau yra sfera, arčiausiai viso žmogaus interesų ir poreikių. Ši sritis skirta socialiniam gyventojų gyvenimui - valstybės socialinei politikai.

Pagal šį apibrėžimą reikėtų suprasti valstybės aparato, labdaros fondų ir visuomeninių organizacijų veiklą, skirtą patenkinti piliečių interesus ir poreikius.

Valstybės socialinė politika - koncepcijapakankamai talpi. Jo objektai apima klases ir grupes, tautybes ir tautas, atskiras šeimas, žmones visuomenėje, taip pat visus žmonių gerovės aspektus.

Rusijos valstybės socialinė politikagerinti šalies gyventojų gyvenimo kokybę ir gyvenimo lygį. Tuo tikslu skatinama piliečių ekonominė ir darbinė veikla, visos darbingos visuomenės galimybės aprūpinti asmenį jų šeimos gerove yra numatytos. Tuo pačiu metu šalies vadovybė visapusiškai saugo savo įsipareigojimus neįgaliems žmonėms, pensininkams, neįgaliems piliečiams ir daugelio vaikų šeimoms.

Pagrindinės valstybės socialinės politikos kryptys išreiškiamos taip:

1. Kuriant ir tobulinant būtiną infrastruktūrą.
2. Sprendžiant apsaugos ir aplinkos apsaugos problemas.
3. Pašalinant problemas socialinės apsaugos ir užimtumo srityse.
4. Sprendžiant socialinius ir demografinius klausimus.
5. Racionaliai paskirstant visuomenės pajamas.

Valstybės socialinė politika yra svarbiausia socialinių ir ekonominių problemų sprendimo vieta. Tačiau be normalios pramonės plėtros neįmanoma veiksmingai spręsti iškeltų klausimų.

Socialinė sritis priklauso regionuigyvybinë visuomenë, kurioje dvasiniø ir materialiniø paslaugø bei daiktø paskirstymui pirmiausia vykdoma valstybës veikla, tuomet religinës ir visuomeninës organizacijos, labdaros fondai.

Esant dabartinei padėčiai, vis daugiau reikiadidinant valstybės aparato socialinės ir ekonominės veiklos efektyvumą, sutelkiant valdžios pastangas sprendžiant aktualiausias problemas, plėtojant naujus veiklos įgyvendinimo mechanizmus. Taigi, galima užtikrinti racionaliausią materialinių ir finansinių išteklių naudojimą.

Strateginiai socialinės politikos tikslai turėtų apimti:

1. Pasiekti gerokai pagerinti gyvenimo sąlygas ir finansinę piliečių padėtį.
2. Gyventojų aprūpinimas veiksmingu užimtumu, darbo jėgos konkurencingumo ir kokybės gerinimas.
3. Socialinės sferos perorientavimas sprendžiant šeimos klausimus, užtikrinant jaunų žmonių, moterų, vaikų socialines garantijas ir teises.
4. Gyventojų konstitucinių teisių gynimo užtikrinimas kultūros, sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, piliečių aprūpinimo būstu srityse.
5. Dėl šalies demografinės padėties didėjimo.
6. Žymus socialinės infrastruktūros pagerėjimas.
</ ol </ p>