Filosofijos funkcijos

Skirtingi mokslininkai skirtingai filosofijos funkcijos. Yra daug jų. Dauguma nuomonių yra pripažintos pagrindinėmis filosofijos funkcijomis.

Pasaulio perspektyvos - tai filosofinio mokslo gebėjimasapibūdina pasaulio vaizdą ir suvienija įvairių mokslo, praktikos ir meno žinias. Ją apibūdina abstraktus teorinis požiūris į pasaulio paaiškinimą. Šiuo požiūriu pačios filosofinės sąvokos būdingos dvigubo pobūdžio, išreikštos gravitacija tiek mokslu, tiek pseudo mokslu.

Metodologiniai - yra nustatyti optimaliausiąbūdai tam tikriems tikslams pasiekti, pavyzdžiui, mokslinės žinios, socialinė praktika ar estetinis kūrybiškumas. Numatomi tokie veiksmo metodai ir principai, kuriems būdinga esminė, o ne siauros reikšmės reikšmė. Šie metodai apima istorinį metodą. Filosofijos funkcijos daugiausia skirtos pagrindinių mokslo ir praktikos principų turinio išaiškinimui.

Filosofija yra bendra metodų doktrina, taip pat žinių metodų rinkinys, kuris yra bendras mokslų, dalyvaujančių pasaulio pažinimo.

Humanistinis - pasireiškia gana ryškiai ir yra realizuotaslabai atsargus požiūris į žmones. Filosofija yra vadinama būti dėmesinga žmonėms. Todėl jis neapsiriboja griežtai moksliniu požiūriu, o plačiai naudojami etiniai ir estetiniai metodai.

Praktinis - rūpintis žmonių gerove, tai yra moralė.

Prognozuojama - suformuluoja hipotezes apie bendrąsias materijos, pasaulio, sąmonės, žmogaus vystymosi tendencijas. Prognozės tikimybė didėja, kai filosofija remiasi mokslinėmis žiniomis.

Kritiškas - taikoma kitoms disciplinoms irfilosofija. Nuo senovės faktinis šio mokslo principas yra postulatas, kad viskas pasireiškia abejonėmis. Tai suprantama ne kaip abstraktus nihilizmas, bet ir konstruktyvi kritika, pagrįsta dialektiniu neigimu.

Axiological - yra susijęs su tiriamojo objekto vertinimu iš įvairių vertybių pozicijų: moralinės, socialinės, ideologinės, estetinės ir kt.

Filosofijos socialinės funkcijos turinys ir apimtis yra gana įvairūsvisuomenės aspektai. Filosofija atlieka dvigubą užduotį - paaiškina socialinę būtybę ir prisideda prie jos dvasinio ir materialaus tobulėjimo. Šiuo požiūriu filosofija ėmėsi prerogatyvos kurti bendras visuomenės konsolidavimo ir integracijos koncepcijas.

Jo užduotys yra padėti supratimui irkolektyvinių tikslų formulavimas, taip pat žmonių pastangų juos pasiekti tikslas. Filosofinių koncepcijų gyvybingumą lemia tai, kiek kiekvienas žmogus gali suprasti ir priimti. Todėl, nors filosofija yra visapusiško pobūdžio, ji turi būti skirta kiekvienam konkrečiam asmeniui.

Filosofijos funkcijos kultūroje pasireiškia visais veiklos lygmenimisvisuomenę ir atskirus asmenis. Visi būdai, ypatybės ir ypatybės, būdingi filosofijai, vienaip ar kitaip prisiima šio mokslo įtraukimą į kultūrą, jų sąveiką.

Kaip rodo istorija, filosofija kultūrojeėmėsi įvairių formų. Plato filosofija kruopščiai įsiskverbia į mitus. Romos stoika pavertė tai moralės pamokslu. Viduramžiais filosofija tapo teologijos tarnu. Šiuolaikiniais laikais į jį įsiskverbė moksliškumo principas. Šiandien filosofija tapo nuosekliu mokslo teorija.

Visos filosofijos funkcijos yra susijusios viena su kitadialektiškai. Kiekvienas iš jų tam tikru mastu apima poilsį. Daugelis iš jų yra neatsiejami, pavyzdžiui, filosofiniai ir metodiniai, metodologiniai ir epistemologiniai, socialiniai ir humanitariniai bei kt. Tik per funkcijų vientisumą ir vienybę pasireiškia filosofijos kaip mokslo mokslinio tyrimo esmė ir specifika.

Patinka:
6
Dialektika filosofijoje: svarbiausia dalis
Mokslas. Socialinės mokslo funkcijos
Filosofijos tiesa ir klaidinga nuomonė
Bendrosios senovės filosofijos ypatybės
Pragmatizmas filosofijoje (W. James, C. Pierce,
Filosofijos klausimai yra kelias tiesai
Pagrindinės filosofijos funkcijos:
Filosofijos vieta ir vaidmuo kultūroje ir
Kas yra filosofija ar esminis dalykas
Populiariausi pranešimai
aukštyn